Verslo dalyvių pasitikėjimas arbitražu iš Pabaltijo valstybių Lietuvoje geriausias

Lietuvoje verslas tarpusavio ginčus noriai sprendžia arbitraže – alternatyviu ginčų sprendimų teisme būdu. Atradusi tinkamą nišą, šalis galbūt galėtų tapti  tam tikros verslo srities ar industrijos,  ginčų sprendimų centru.

Dėl puikios įstatyminės bazės, per paskutinius metus ypač sustiprėjusios palankios arbitražui teismų praktikos, svetur esame vertinami kaip ypač proarbitražiška valstybė. Pasitikėjimas arbitražu šalyje šiuo metu geriausias iš visų Pabaltijo šalių. Lietuvai, kaip valstybei, labiau prisistačius užsienyje, tikėtina, didėtų užsienio kompanijų noras ginčus spręsti būtent mūsų šalyje.
 
„Pasaulio kontekste tikrai esame arbitražui labai draugiška valstybė. Mūsų teisinė bazė puikiai atitinka paskutines tarptautines arbitražo praktikos tendencijas, o mūsų teismų praktika iš esmės yra teisingai susiformavusi, kad užsienio verslo partneriai galėtų patikėti savo ginčus spręsti arbitraže.  Apie Lietuvą užsienio verslo atstovai, arbitražo praktikai  realiai sužino per atskirų advokatų profesionalų atstovavimą tarptautiniuose arbitražo ginčuose, taip pat Lietuvos advokatams arbitruojant tokias tarptautines arbitražo bylas, bei per arbitražo „entuziastų“ marketingines priemones: konferencijas, įskaitant jau kelis metus iš eilės organizuojamas Vilniaus Arbitražo dienas, seminarus, straipsnius – per juos garsinamas Lietuvos, kaip arbitražui palankios valstybės,  vardas.“, – sako ICC Tarptautinio arbitražo teisme atstovaujanti Lietuvai ir beveik 10 metų LVK arbitražo ir mediacijos komisijos pirmininkės pareigas ėjusi „Valiunas Ellex“ advokatė Vilija Vaitkutė Pavan.
 
LVK arbitražo ir mediacijos komisijos pirmininkės pareigas kitiems arbitražo mylėtojams perleidžianti V. Vaitkutė Pavan sako, kad tokį aukštą pasitikėjimą arbitražu šalyje lemia daugiau kaip 20 metų arbitražo entuziastų įdėtas nuoseklus kasdienis darbas, populiarinat arbitražą tarp verslo atstovų, užsiimant švietėjiška veikla, gilinantis į šią sritį, sąlygojęs  naujos arbitražo žinovų kartos atsiradimą. Lietuva tikrai nestokoja puikių specialistų, kurie galėtų teikti aukšto lygio  paslaugas arbitražo klausimais tiek kaip šalių atstovai nacionaliniuose bei tarptautiniuose arbitražo ginčuose, tiek kaip arbitrai, tiek kaip ekspertai. Turime ne tik puikią įstatyminę bazę, arbitražui palankią teismų praktiką, puikių profesionalų, bet ir visą tam reikiamą infrastruktūrą, tereikia sugalvoti tą „saldainį“, kuris užsieniečio verslo atstovus  paskatintų rinktis Lietuvą, kaip arbitražo vietą.
 
„Naujosios kartos arbitražo žinovai turėjo galimybę mokytis arbitražo teisės žinių užsienio universitetuose. Jeigu mes arbitražo mokėmės iš praktikos, tai dabar tie, kurie myli arbitražą, gali išvykti mokytis specializuotų arbitražo kursų. Yra prieinama ženkliai daugiau literatūros, kuri yra ypač svarbi arbitražo doktrinai suvokti. Jų teorinis lygis yra ženkliai aukštesnis, naujoji karta – iki 35 m. – taip pat turi puikius analitinius gebėjimus, labiau linkę „išeiti už savo rėmų“ kūrybinių sprendimų prasme, labiau suvokia verslą, mielai gilina ekonomikos žinias, puikiai moka užsienio kalbas. Manau,  jiems taip pat pasisekė, kad gali dirbti su praktikais, turinčiais patirties šioje srityje ir greičiau perimti jų patirtį. Mes neturėjome iš ko mokytis – patys ėjome, klupome, stojomės – patys  mokėmės iš savo ir kitų klaidų. Tuo tarpu, dabar, teisininkui labai norint, ir per vienerius metus galima perimti dešimties metų patirtį, o per kitus – antros dešimties metų. Visa tai sukūrė sąlygas Lietuvoje užaugti naujajai arbitražo specialistų kartai, kuri savo profesionalumu nelabai nusileidžia Vakarų Europos šalių kolegoms, jau neklabant, apie didžiulius siūlomų paslaugų kainų skirtumus“, – apie naująją arbitražo žinovų kartą sako tarptautinė arbitražo specialistė.
 
Vilniaus komercinio arbitražo ir mediacijos komisijos pirmininkės pareigas paliekančios, bet ICC tarptaunio arbitražo teismo bei arbitražo populiarinimo veikloje tebedalyvausiančios advokatės V. Vaitkutės Pavan teigimu, nors Lietuva turi didžiulį potencialą, per artimiausius 5-10 metų vargiai galėtų tapti patrauklesne arbitražo vieta negu, pavyzdžiui, 40 ar 100 metų tradicijas turinčios šalys – Švedija, Prancūzija, Anglija, Šveicarija kt.
 
„Klausimas, ar mums to reikia? Be abejo, būtų fantastiška, kad užsieniečiai, pavyzdžiui, kaip renkasi Paryžių ar Londoną, sakytų – arbitražo vieta renkuosi Vilnių. Tai būtų labai puiku ir naudinga mūsų  ekonomikai. Tačiau konkuruoti su tais didžiuliais centrais,  manau, neturime realių galimybių.“, – sako ICC tarptautinio arbitražo teismo atstovė Lietuvai.
 
Tačiau, pasak jos, tai nereiškia, kad Lietuva negali atrasti kažkokios specifinės nišos – pavyzdžiui, gal Lietuva gali tapti sporto, ypač krepšinio,  ginčų sprendimo centru? Gal siekti pritraukti tarptautinius, tačiau nedidelės vertės, pvz., iki 5 mln. EUR ginčus? Gal, daugumai vis dar mokant rusų kalbą, išnaudoti šį pranašumą orientuojantis į ginčus, kur verslas susijęs su kaimyninėmis šalimis – Baltarusija, Rusija, Latvija, Estija?  Suradus nišą, Lietuva tikrai turi potencialią ir visas galimybes tapti viena iš patraukliausių Rytų, o gal ir vakarų Europos arbitražo vietų.
 
„Toks lygiavimasis tolygus bėgimui link horizonto, prie kurio artėjant, jis vis tolsta. Mes bėgsim link Londono, kuris bus vis toliau, dar toliau ir dar toliau. Niekur nenubėgsi. Reikia atrasti savo nišą. Galbūt kažkokius mažesnius ginčus, kuriuos nagrinėti Londone bus brangu, galime pasiūlyti perkelti į Lietuvą“, – sako advokatė.
 
V. Vaitkutės Pavan, „Valiunas Ellex“ advokatės, teigimu, arbitražas Lietuvoje yra pakilime ir ši populiarumo tendencija Lietuvoje dar tikrai turėtų augti, kadangi daug verslo  puikių arbitražo savybių dar yra neatradę.

Straipsnį paruošė:
Valiunas Ellex
Valiūnas ir partneriai Ellex
Jogailos 9, Vilnius
LT – 01116 Lietuva
T. +370 5 268 1888
[email protected]
www.valiunasellex.lt