VKAT informacinė sistema, skirta arbitražo proceso valdymui elektroniniu būdu
Niujorko konvencijos (1958) žemėlapis
Arbitražas
Arbitražas – ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis (arbitrus) arba nuolatinę arbitražo instituciją.
Arbitražo privalumai
KONFIDENCIALUMAS
Skirtingai nuo teisminio ginčų sprendimo, komercinis arbitražas bei tarpininkavimas/taikinimas yra konfidencialus. Ginčo kilimo faktas, ginčo šalys bei dalykas išlaikomi paslaptyje.
LANKSTUS PROCESAS
Šalys gali pasirinkti arbitražo /tarpininkavimo vietą, arbitrų/tarpininkų skaičių, jų parinkimo kriterijus, nušalinimo tvarką, arbitražo/tarpininkavimo kalbą, taikytinas teisę ir kitus dalykus.
GALIMYBĖ PASIRINKTI PROFESIONALUS
Šalys gali pasirinkti arbitrais/tarpininkais atitinkamos srities specialistus, kurių kompetencija, nešališkumu ir objektyvumu jos neabejoja ir pasitiki.
ARBITRAŽO SPRENDIMŲ PRIVALOMUMAS
Arbitražo sprendimai turi teismo sprendimo galią ir gali būti vykdomi priverstinai.
VIENA INSTANCIJA
Arbitražo sprendimai negali būti skundžiami materialiniu pagrindu, todėl galutinis sprendimas priimamas greičiau ir išvengiama bylinėjimosi keliose instancijose išlaidų.
TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS
Arbitražo sprendimai pripažįstami ir gali būti vykdomi daugiau nei 160 pasaulio valstybių – Niujorko 1958 m. konvencijos “Dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo” dalyvių teritorijoje. Kasmet valstybių dalyvių skaičius didėja.
Arbitražo proceso supaprastinta schema