Pasauliniame mediacijos turnyre Londone Vilniaus universiteto studentai - ketvirti

Šių metų vasario 18 – 21 dienomis Londone, Jungtinėje karalystėje, vyko pasaulinis mediacijos turnyras, organizuotas Tarptautinės ginčų sprendimo akademijos (angl. International Academy of Dispute Resolution), kuriame Vilniaus universiteto Teisės fakultetą atstovavo V kurso Tarptautinės ir ES teisės šakos studentai Lauryna Baleišytė, Karolis Jonuška, Miglė Žukauskaitė. Skatinant studentų domėjimąsi alternatyviais ginčų sprendimo būdais bei mediacijai reikalingų įgūdžių lavinimą studentų komandos dalyvavimą parėmė Vilniaus komercinio arbitražo teismas. 

Kas yra mediacija? Mediacija tai neformalus, efektyvus ir greitas ginčų sprendimo būdas, kurio metu šalys ieško abiems pusėms priimtino sprendimo su trečiosios šalies (mediatoriaus) pagalba.

Nors kitos pasaulio šalys jau atrado mediacijos teikiamus privalumus, Lietuvoje šis institutas dar naujiena. Plačiausiai tarp Europos Sąjungos valstybių šis ginčų sprendimo būdas taikomas Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose, kitoje Atlanto vandenyno pusėje pirmauja JAV ir Kanada.

Mediaciją iš kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų išskiria kūrybiškumo elementas – šalys gali pačios nusistatyti ne tik ginčo sprendimo tvarką, terminus, eigą, tačiau, svarbiausia, tik nuo jų priklauso, koks bus galutinis sprendimas. Skirtingai nei teisminiame procese, šalys nėra apribojamos ieškinio dydžiu, nebūtina reikalauti žalos atlyginimo – šalims palikta laisvė apsispręsti, kokie metodai padėtų efektyviausiai išspręsti jų ginčą. Mediacijoje šalims paprastai atstovauja profesionalūs teisininkai, o mediatoriaus pareigas gali atlikti bet kuris asmuo turintis specialių mediacijai reikalingų žinių arba išklausęs tokio tipo kursus.

Šiuo metu Lietuvoje taikomos dvi mediacijos formos – teisminė ir privati. Teisminę mediaciją galima vykdyti visuose Lietuvos respublikoje veikiančiuose bendrosios kompetencijos teismuose, nagrinėjant civilines bylas. Mediatoriaus funkcijas gali atlikti ir teisėjas, kuris taip pat ir tvirtina šalių sudarytą taikos sutartį. Kitas būdas – vykdyti mediaciją bylai nepasiekus teismo. Šiuo atveju šalys prieš iškylant ginčui sutartyje, arba jau iškilus ginčui nukreipia jį į mediaciją, pateikdama prašymą inicijuoti procesą. Komerciniams ginčams taip pat galima taikyti ir mediacijos kartu su arbitražine išlyga. Tokiu atveju šalys susitaria, kad ginčas bus sprendžiamas mediacijos proceso pagalba, o jam nepavykus – perduotas arbitražui. Taip suderinus dvi alternatyvias ginčų sprendimo priemones sutaupomas šalių laikas, lėšos, o, svarbiausia, net ir tais atvejais, kai ginčo nepavyksta išspręsti mediacijos pagalba, šalys gali būti tikros, kad efektyvumas nenukentės ir ginčas bus išspręstas išvengiant kreipimosi į teismą. Lietuvoje mediacijos pagalba, šalims susitarus, galima spręsti visus ginčus, o tokiu atveju kai byla pasiekia teismą – tik civilinio pobūdžio ginčus.

Didžiausi mediacijos privalumai – tai konfidencialumas, efektyvumas ir kūrybingumas. Šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokio, abiem šalims priimtino sprendimo būdo. Priešingai nei teisme, ginčas neprivalo baigtis piniginės sumos priteisimu vienai iš šalių. Tai gali būti ir kiti sprendimo būdai, kurie negadintų kitos šalies verslo reputacijos, tuo labiau, išsprendus ginčą, leistų su kita šalimi tęsti verslo ar kitus santykius. Nepavykus susitarti, šalys yra laisvos ginčą perduoti spręsti arbitražu ar kita forma, todėl mediacija nėra įpareigojanti, nebent šalys susitaria kitaip. Antra, kaip jau minėta, mediacija yra konfidenciali. Apie įvykusią mediaciją, jos rezultatus, dalyvavusias šalis ar priimtą arba nepriimtą sprendimo būdą nėra viešai informuojama, nebent šalys nusprendžia priešingai. Galiausiai verta paminėti mediacijos, kaip efektyvaus proceso privalumą. Priešingai nei teismų procesas mediacija vidutiniškai trunka apie vieną dieną, yra nebrangi ir nesukelia psichologinio ar kitokio diskomforto, kuris paprastai lydi įprastą teismų procesą. Tokias sutarties išlygas siūlo ir Lietuvoje veikiantis Vilniaus komercinio arbitražo teismas, kurių pagalba šalys savo ginčą sprestų mediacija, arba mediacijos – arbitražo, pagalba.

Atsižvelgiant į ankstesnius komandos pasiekimus, Vilniaus universiteto studentai konkurso organizatorių buvo pakviesti prieš konkursą sudalyvauti pažengusių mediatorių mokymuose. Jų metu patyrę mediatoriai ir advokatai iš JAV, Didžiosios Britanijos bei Graikijos dalijosi savo darbo patirtimi ir patarimais, pristatė mediacijos ypatumus skirtingose jurisdikcijose. Išklausius mokymus studentams buvo suteikti sertifikatai.
 
Po šių paskaitų vykusiame turnyre studentai varžėsi trijuose etapuose. Komandos, sudarytos iš trijų studentų, kiekviename etape turėjo pasiskirstyti vaidmenimis, kuris bus mediatorius, o kurie du sudarys advokato ir kliento porą. Tokiu būdu komandos nariai atskiruose etapuose turėjo atlikti vis kitus vaidmenis, tad visi išbandė savo galimybes ir kaip mediatoriai, ir kaip advokatai, ir kaip klientai. Vertindami komandų pasirodymus, teisėjai balus skyrė dvejose skirtingose kategorijose – mediatoriaus ir advokato ‑ kliento.

Lietuvos komendos teigimu, didžioji dauguma iš 52 konkurse dalyvavusių komandų atstovavo JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos universtitetus, tačiau progos sudalyvauti šiame renginyje nepraleido ir Rytų bei Pietų Europos valstybių studentai, Indijos, Singapūro universitetų atstovai. Po trijų sėkmingų etapų Vilniaus universiteto komanda pateko į pusfinalį, kuriame rungėsi su studentais iš JAV. Nors į finalą pakliūti nepavyko, VU Teisės fakulteto studentai iškovojo ketvirtąją vietą tarptautinių komandų kategorijoje.